Ivanas Rūsčiasis: knygos apžvalga

Ivanas IV Vasiljevičius, žinomas kaip Ivanas Rūsčiasis, yra viena svarbiausių Rusijos istorijos asmenybių. Jis gimė Vasilijaus III ir Elenos Glinskajos (Serbijos princesės, kilusios iš Vengrijos ir mongolų palikuonių) šeimoje, būdamas trejų paskelbtas Maskvos didžiuoju kunigaikščiu, o nuo šešiolikos – pirmuoju Rusijos caru. Jis valdė 1547–1584 m. Jam mirus, Rusijos imperija driekėsi nuo Kaspijos jūros pietuose iki Vakarų Sibiro rytuose.

Jo gyvenimas, sudėtingas charakteris ir neribota valdžia įkvėpė daugybę meno kūrinių – paveikslų, operų, skulptūrų, filmų ir knygų. Jis buvo tokia ryški figūra, kad net ankstyvieji kūriniai apie jį paskatino naujus darbus įvairiomis kalbomis, įskaitant anglų.

Tokia yra ir Jurijaus Civiano knyga Ivanas Rūsčiasis, sukurta to paties pavadinimo filmo įkvėpta.

Apie ką Jurijaus Civiano knyga Ivanas Rūsčiasis?

Ivanas Rūsčiasis – Jurijaus Civiano knyga, nuodugniai analizuojanti to paties pavadinimo, garsaus sovietų režisieriaus Sergejaus Eizenšteino filmą. Tai vienas pirmųjų spalvotų filmų, sukurtų Sovietų Sąjungoje (dabartinėje Rusijoje).

Filme savitai parodomi svarbiausi caro gyvenimo etapai: karūnacija, vedybos su Anastasija Romanovna ir karo su Kazaniu paskelbimas – būtent tam Maskvoje pastatyta Šv. Vasilijaus katedra.

Civianas savo knygoje žvelgia giliau, nei žiūrovas mato ar girdi ekrane. Jis nagrinėja ir Eizenšteino kūrybines įtakas bei estetinius pasirinkimus.

Autorius kruopščiai išstudijavo režisieriaus nepublikuotą medžiagą ir dienoraščius, kad padėtų skaitytojui geriau suprasti Eizenšteino viziją.

Turėdamas gilias žinias apie menines, literatūrines ir intelektualines nuorodas, kurios įkvėpė režisierių, Civianas paprastai paaiškina net ir sudėtingiausias idėjas.

Knygoje taip pat pateikiamos Eizenšteino piešinių ir iliustracijų reprodukcijos – nuo renesanso graviūrų iki simbolistų paveikslų.

Autorius pataria pirmiausia pažiūrėti filmą, o tik tada skaityti knygą. Jis teigia, kad pirma pamačius filmo scenas, o tik po to skaitant apie jas knygoje, lengviau perprasti jų prasmę.

Kas yra Jurijus Civianas?

Jurijus Civianas filmų istoriją studijavo Latvijoje ir Rusijoje, semiotiką – pas Juozą Lotmaną. Taip pat jis įgijo kino studijų daktaro laipsnį Leningrado teatro, muzikos ir kino institute.

Jis yra parašęs daugiau nei šimtą leidinių, tarp jų – Dialogai su ekranu (kartu su L. Lotmanu), Nebyli liudininkai, Rusiški filmai bei Ankstyvasis kinas Rusijoje ir kultūrinė recepcija.

Civianas taip pat suformavo dvi naujas kino tyrimų kryptis: karpalistiką (gestų naudojimo teatre tyrimai) ir cenemetriką (skaitmeninių įrankių taikymas gestų analizei mene, literatūroje, vizualiuosiuose menuose ir kine).

Ivano Rūsčiojo vaizdavimas įvairiuose menuose

Ivano Rūsčiojo gyvenimas įamžintas knygose, filmuose, operose ir paveiksluose. Žemiau – keli skirtingi kūriniai apie Ivaną Rūstųjį.

Caras (2009 m. filmas)

Veiksmas vyksta Opričninos laikais (1566–1569 m.). Filmas padalytas į keturias dalis. Pirmoje dalyje „Caro malda“ hegumenas Pilypas atvyksta į Maskvą ir tampa metropolitu. Matydamas opričnikų žiaurumus, jis ragina carą atjausti priešus. Antroje dalyje metropolito Pilypo sūnėnas kovoja su Lenkija ir Lietuva dėl prekybos kelių prie Baltijos. Polocko gubernatorius kapituliuoja atvykus lenkų ir lietuvių kariuomenei. Pilypui atsisakius duoti palaiminimą, jis ištremiamas į vienuolyną ir laikomas kaliniu. Trečioje dalyje Heinrichas fon Stadenas įkuria kankinimo stovyklą. Pilypas vėl atsisako palaiminti carą, todėl Skiratovui įsakoma jį pasmaugti. Paskutinėje scenoje caras laukia savo kankinimų pradžios, klausdams: „Kur mano žmonės?“

Ivanas Rūsčiasis ir jo sūnus Ivanas (1581 m. paveikslas)

Rusų realizmo dailininkas Ilja Repinas nutapė gedintį carą 1581 m. lapkričio 16-osios įvykių fone. Ivanas Rūsčiasis sumušė savo nėščią marčią dėl esą per daug atvirų rūbų. Jos vyrui Ivanui stojus žmonos ginti, caras įsiutęs mirtinai trenkė sūnui Ivanui Ivanovičiui. Paveiksle matome nualintą, susigraudinusį carą, glaudžiantį merdintį sūnų. Po šio įvykio baigėsi Riurikaičių dinastija.

Caro nuotaka (1965 m. filmas)

Filmas sukurtas pagal Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operą. 1572 m. Grigorijus Griaznas beprotiškai įsimyli Marfą, kuri jau sužadėta su Ivanu. Tuo pat metu Ivanas IV taip pat ieško nuotakos.

Ruška (1991 m. romanas)

Šis romanas aprėpia 1800 metų Rusijos istorijos ir seka Bobrovų, Romanovų, Suvorinų, Popovų ir Karpenkų šeimų likimus. Čia veikia Ivanas Rūsčiasis, Jekaterina Didžioji, Petras I, bolševikai ir kt.

Ivano Rūsčiojo mirtis (istorinė drama)

Stalinas manė, kad galingiausius valdovus reikia šlovinti. Todėl Aleksejus Tolstojus 1866 m. pastatė sceninę caro gyvenimo versiją.

Ivanas Rūsčiasis (partitūra)

Sergejaus Prokofjevo muzika šiam Eizenšteino filmui. Pirmoje dalyje pasakojama apie ankstyvuosius caro valdymo metus, kovą su bajorais, vedybas, Kazanės užkariavimą, žmonos Anastasijos Romanovnos mirtį, opričnikų įkūrimą ir abdikaciją. Antroje – kunigaikščio Kurbski išdavystė, nesutarimai su metropolitu, pergalės prieš vidaus priešus ir sūnaus nužudymas.

Maskvos žygis (1966 m. knyga)

Haroldas Lambas aprašo Rusijos imperijos plėtrą 1400–1648 m.: Maskvos pilietinį karą, opričninos įkūrimą, Krymo antpuolius, Sibiro užkariavimą ir kt.

Grozny (2020 m. serialas)

Seriale nagrinėjamas caro gyvenimas ir tironiški poelgiai, dėl kurių jis gavo „Rūsčiojo“ pravardę. Pradžioje rodoma, kaip jis užkariavo Kazanės ir Astrachanės chanatus, išplėsdamas Rusiją.

Ivano Rūsčiojo portretas (1897 m.)

Viktoras Vasnecovas jį nutapė romantizmo stiliumi. Šiuo metu paveikslas eksponuojamas Tretiakovo galerijoje Maskvoje.

Klausykitės istorinių biografijų audioknygų per Speechify

Jei jus traukia tokios istorinės asmenybės kaip Jekaterina Didžioji ar karalienė Viktorija, Speechify – puiki platforma jums.

Programėlėje Speechify rasite tūkstančius audioknygų, kurių galima klausytis kompiuteriu ar mobiliuoju įrenginiu.

Knygas galima pirkti po vieną arba rinktis mėnesio narystę. Taip pat galite nupirkti audioknygą ir padovanoti ją.

Apsilankykite Speechify ir pradėkite mėgautis garsiausių pasaulio asmenybių biografijomis.

DUK

Koks visas Ivano Rūsčiojo vardas?

Visas Ivano Rūsčiojo vardas – Ivanas Vasiljevičius. Rusiškai jo pravardė – Ivanas Groznas.

Kokios neigiamos Ivano Rūsčiojo valdymo pasekmės?

Daug Ivano Rūsčiojo politinių sprendimų turėjo skaudžių padarinių. Išformavus „Išrinktųjų tarybą“, prasidėjo Livonijos karas – Rusija neteko Livonijos ir Ingermanlandijos.

Opričninos įkūrimas sukėlė bajorų nepasitenkinimą – jie ne kartą maištavo prieš carą.

1553 m. Ivanas įsteigė pirmąją spaustuvę, ir tai papiktino tradicinius raštininkus.

Ivano valdymą lydėjo ir Novgorodo žudynės, ir Maskvos sudeginimas totorių.

Po žmonos Anastasijos Romanovnos mirties (manoma, kad ji nunuodyta) ir patarėjo Andriaus Kurbskio pabėgimo į Lietuvą caro paranoja dar labiau paaštrėjo.

1571–72 m. kare su Krymu jo Opričnina ir opričnikai patyrė nesėkmių ir netrukus buvo panaikinti.

Strelcų armija vėliau dalyvavo daugelyje sukilimų ir maištų.

Carui nužudžius pirmagimį sūnų, sostą paveldėjo jauniausiasis Feodoras Ivanovičius. Feodoro mirtis be palikuonių užbaigė Riurikaičių dinastiją ir įžiebė Smutos laikus.

Kiek žmonų turėjo Ivanas Rūsčiasis?

Jis turėjo šešias žmonas: Anastasiją Romanovną, Mariją Temriukovną, Marfą Sobakiną, Aną Koltovskają, Aną Vasilčikovą ir Mariją Nagają.

Ką Ivanas Rūsčiasis padarė savo tėvui?

Ivano Rūsčiojo tėvas mirė, kai Ivanui tebuvo treji metai.