Nedaug kas buvo įdomesnis ir kartu labiau prieštaringas už Christopherį Hitchensą. Jei jo nepažįstate, jis buvo britų-amerikiečių polemistas, žurnalistas, debatų dalyvis ir daugybės knygų apie šiuolaikinio pasaulio socialines problemas autorius. Žymiausi jo darbai: „The Trial of Henry Kissinger“ ir „The Missionary Position: Mother Teresa in Theory and Practice“. Nors jo knygos dažnai nagrinėjo rimtas temas, Hitchensas turėjo puikų humoro jausmą – neretai būdavo tiesiog labai juokingas.
Kadangi Hitchensas buvo toks prieštaringa asmenybė, drąsiai galima sakyti, kad šventųjų jis nei mėgo, nei jais tikėjo. Jis buvo atviras ateistas ir save laikė antiteistu. Jo požiūris į karą keitėsi priklausomai nuo konflikto vietos – Artimuosiuose Rytuose ar Balkanuose. Hitchensas ir palaikydavo, ir kritikuodavo JAV prezidentus, tokius kaip Clintonas ar Bushas, todėl tapo dar įdomesne figūra.
Velionio britų-amerikiečių autoriaus Christopherio Hitchenso reikšmė
Portsmute, Anglijoje, gimęs Christopher Eric Hitchens (pravardė Hitch) buvo vienas žymiausių viešųjų intelektualų Britanijoje. Buvęs britų karinio jūrų laivyno komodoro sūnus, Hitchensas tapo trotskistu vos pradėjęs studijuoti Balliol koledže Oksforde 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. 1970 m. baigė studijas ir įgijo filosofijos, politikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį, tada persikėlė į Londoną dirbti žurnalistu.
Karjeros pradžioje dirbo įvairiose naujienų agentūrose ir žurnaluose. Svarbiausios stotelės – kairysis žurnalas „New Statesman“, „Daily Express“, taip pat rašė „The Atlantic“, „Slate“, „The Nation“, kur Niujorke ir Vašingtone publikavo savo skiltį „Minority Report“.
Viena pirmųjų ryškesnių Hitchenso viešų akcijų buvo nuolatinė draugo Salmano Rushdie, parašiusio „Šėtoniškas eiles“, gynyba. Hitchensas nuosekliai rėmė žodžio laisvę, nepaisydamas to, ar jam patiko pats turinys. Vėliau tapo „Vanity Fair“ redaktoriumi, taip pat išleido pagrindines studijas – „In The Missionary Position: Mother Teresa in Theory and Practice“ ir „The Trial of Henry Kissinger“.
1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje Hitchensas dažnai pasirodydavo per televiziją, diskutuodavo su intelektualais ir komentuodavo pasaulinius politinius įvykius. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo knygos „Why Orwell Matters“, „Thomas Jefferson: Author of America“, „Thomas Paine’s Rights of Man“ ir „God Is Not Great: How Religion Poisons Everything“. Jis taip pat su Samu Harrisu, Richardu Dawkinsu ir Danieliu Dennettu sudarė vadinamąjį ateistų ketvertą.
Garsiausios Christopherio Hitchenso knygos
Christopheris Hitchensas parašė daug knygų, esė ir straipsnių, tad visų čia neapžvelgsime. Pateikiame penkias svarbiausias jo knygas – jų pakaks susipažinti su autoriumi ir jo įžvalgomis. Kai kurios jų prieinamos ir kaip garso knygos per Speechify.
God Is Not Great: How Religion Poisons Everything (2007)
2007 m. knygoje „God Is Not Great“ Hitchensas aiškina, kodėl, jo manymu, organizuota religija yra daugumos blogybių šaltinis. Pasak jo, religija neracionali, netolerantiška, kursto rasizmą ir stabdo pažangą. Daugiausia dėmesio skiriama abrahaminėms religijoms, bet trumpai aptariamos ir Rytų religijos. Knygą sudaro 19 skyrių.
Hitch-22: A Memoir (2010)
Labiausiai Hitchensui pritariantiems skaitytojams įdomiausi bus jo 2010 m. memuarai „Hitch-22“. Tai paskutinė jo knyga – reklaminį turą nutraukė diagnozuotas stemplės vėžys. Šią paties autoriaus įskaitytą knygą klausykite Speechify platformoje.
The Portable Atheist: Essential Readings for the Nonbeliever (2007)
2007 m. pasirodė „The Portable Atheist“ – įvairių ateistinių ir agnostinių tekstų rinkinys, kurį sudarė Christopheris Hitchensas. Čia rasite tokių autorių kaip Benedict de Spinoza, Bertrand Russell, Karl Marx, Albert Einstein, Sam Harris, Richard Dawkins darbus, taip pat originalius Salmano Rushdie ir Iano McEwano tekstus.
Letters to a Young Contrarian (2001)
Įkvėpta laikotarpio „The New School“ Niujorke, knyga „Letters to a Young Contrarian“ parašyta skaitytojui „My Dear X“. Joje aprašomi debatų būdai ir kontrariniai požiūriai, kuriuos galima taikyti diskusijose. Paminėti garsūs mąstytojai, tokie kaip George Orwell ir Émile Zola – jie įkvėpė Hitchensą ir padėjo formuoti jo mintis.
The Trial of Henry Kissinger (2001)
Ieškote paties prieštaringiausio Hitchenso? Klausykite „The Trial of Henry Kissinger“ platformoje Speechify. Šioje knygoje Hitchensas kaltina buvusį JAV saugumo patarėją ir valstybės sekretorių Henry Kissingerį karo nusikaltimais Vietname, Čilėje ir kitose šalyse – čia autorius imasi savotiško prokuroro vaidmens.
Hitchenso prieštaringos politinės pažiūros ir aktyvizmas
Hitchensas nuolat žėrė prieštaringus teiginius. Jis kaltino Katalikų bažnyčią fašizmu, dar 2000 m. prognozavo Donaldo Trumpo prezidentavimą, kritikavo Noam Chomsky ir net Europos Sąjungą. Tačiau labiausiai išgarsėjo Vakarų intervencijos į Jugoslaviją 90-aisiais ir į Iraką 2003 m. palaikymu.
Hitchenso palikimas
Hitchensas paliko ryškų pėdsaką politikoje, sociologijoje ir kitose srityse. Tačiau labiausiai jis prisimenamas kaip žodžio laisvės gynėjas. Tai jam dažnai pridarydavo rūpesčių, bet jis drąsiai sakė, ką galvoja, jei tik laikė tai svarbu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas nutiko Christopheriui Hitchensui?
Christopheris Hitchensas 2011 m. mirė nuo vėžio Hiustone.
Ar Christopheris Hitchensas buvo marksistas?
Nors gyvenime išbandė įvairias politines idėjas, iki pat mirties Hitchensas laikė save marksistu.
Ką Christopheris Hitchensas sakė apie princesę Dianą?
Hitchensas laikė princesę Dianą nerimta, nereikšminga moterimi; jis beveik nekreipė į ją dėmesio iki jos mirties ir žiniasklaidos sukelto ažiotažo. Tik tada viešai išsakė neigiamą nuomonę ir aštrias pastabas.
