Ibn Battuta – vienas garsiausių arabų keliautojų pasaulyje. Jo įspūdinga kelionė ir nuotykiai, aprašyti „Ibn Battutos kelionėse“, jau šimtmečius traukia nuotykių ieškotojų, mokslininkų ir įvairių tautų skaitytojų dėmesį.
Šiame straipsnyje apžvelgsime jo neįtikėtiną kelionę ir panagrinėsime pastabas apie įvairias kultūras, su kuriomis jis susidūrė. Taip pat aptarsime šio išskirtinio keliautojo istorinį palikimą kitoms keliautojų kartoms.
„Ibn Battutos kelionės“ ir knygą įkvėpę nuotykiai
„Ibn Battutos kelionės“ – įžvalgi, įtraukianti ir spalvinga 14 a. Maroko keliautojo ir mokslininko Ibn Battutos kelionių apybraiža. Knygoje tiksliai užfiksuotos jo kelionės daugiau nei po 40 šalių trijuose žemynuose – nuo Maroko (1325 m.) iki Kinijos (1354 m.).
„Ibn Battutos kelionės“ – įspūdžių kupinas pasakojimas apie nepaprastas jo keliones, trukusias 29 metus – nuo jaunystės iki brandos, ir padedantis pažinti daugybę skirtingų kultūrų.
Knygoje pateikiami išsamūs aprašymai apie aplankytas šalis, įvykius, papročius, religijas, ekonomikas ir žmones, su kuriais jis bendravo. Taip pat dalijamasi vertingomis įžvalgomis apie tų visuomenių veikimą ir tvarką, išryškinant jas apibūdinančius bruožus.
Be užburiančio pasakojimo apie beveik tris dešimtmečius trukusias keliones, „Ibn Battutos kelionės“ – svarbus langas į įvairias kultūras ir teisėtyrininkus skirtinguose regionuose. Čia pristatoma vietovių ir tautų įvairovė, grožis ir turtingumas – visa tai dažnai lieka nuošalyje tradicinėje istorijoje, kuri daugiausia dėmesio skiria politiniams pokyčiams.
Skaitytojams pateikiama moksliškai pagrįsta pasaulio istorija apie politiką, religiją ir socialinius papročius, o ne vien šališkos interpretacijos ar paviršutiniškos kitų autorių pastabos.
Nuo Maroko iki Kinijos – visas Ibn Battutos kelionių pasakojimas
Ibn Battuta žinomas dėl plačių kelionių po musulmonų pasaulį XIV a., trukusių beveik tris dešimtmečius. Jis laikomas vienu didžiausių visų laikų keliautojų ir aprašė savo nuotykius knygoje „Rihla“. Jis gimė žymių mokslininkų šeimoje, priklausiusioje berberų genčiai Lewata.
Kelionę Ibn Battuta pradėjo 1325 m., išvykęs iš Tanžero (Marokas) į Šiaurės Afriką, siekdamas pažinti islamiškąjį pasaulį. Kirsdamas Sacharos dykumą aplankė Tunisą, Aleksandriją, Kairą, o toliau – Jeruzalę, Damaską (Sirija), Mediną, Bagdadą ir Meką, atlikdamas hadžą. Mekoje jis sutiko daug talentingų musulmonų mokslininkų.
Toliau jis vyko į Artimuosius Rytus – Iraką ir Persiją (Iraną). Pirmiausia atvyko į Tabrizą, kur susidūrė su vietinių valdovų ir mongolų užkariautojų karais. Taip pat lankėsi Afganistane ir Uzbekistane, kur pirmą kartą pamatė klajoklių palapines.
Išvykęs iš Uzbekistano į Bagdadą, Ibn Battuta keliavo per Anatoliją (turkų žemę), Konstantinopolį (dab. Stambulas) ir Volgos pakrantes. Čia jis susidūrė su Bizantijos architektūra, kuri dar labiau sustiprino jo susižavėjimą islamo architektūra, pamatyta Damasko, Fezo miestuose.
Ibn Battuta su palyda išplaukė iš Džidos į išskirtinę kelionę. Jis plaukė Raudonosios jūros pakrante į Jemeną, tęsė kelionę į pietus Afrikos rytine pakrante, aplankė prekybos miestus, pvz., Kilvą (Tanzanija), o grįžo per Omaną, Hormuzą ir Pietų Persijos pakrantes. Dar šiek tiek laiko praleido Anatolijoje. Šios kelionės metu jis susitiko su daugybe egzotiškų tautų ir kultūrų – tai suteikė unikalios patirties apie gyvenimą prie Indijos vandenyno pakrančių.
1332–1333 m. Ibn Battuta lankėsi Aukso ordos ir Čagatajaus chanato teritorijose Vidurio Azijoje, tuomet per Afganistaną keliavo į Indiją. Delyje jį priėmė sultonas Muhammad bin Tughluq, kuriam Ibn Battuta dirbo teisėju (qadi) net 7 metus, palikęs įspūdį savo iškalba ir musulmonų bei hinduistų žinių gausa.
1341 m., politinių neramumų Delyje fone, Ibn Battuta nusprendė pabėgti. Norėdamas pasiekti Kiniją, jis dar aplankė Šri Lanką ir Maldyvus, ieškodamas patikimo jūrininko. Vėliau keliavo į Sumatros (Indonezija) salą ir pasiekė Quanzhou uostą Kinijoje, netoli Xiameno. Kinijoje praleido beveik metus, tyrinėdamas miestus nuo Pekino iki Quanzhou. Galiausiai grįžo į Maroką per Fezą.
Po trumpos pertraukos Maroke Ibn Battuta vėl leidosi į kelią – aplankė Granadą (Ispanija), vėliau Malį (Vakarų Afrika), kur sutiko karalių Mansa Suleymaną. Galiausiai grįžo namo ir sudėjo beveik 30 metų kelionių į vieną knygą. Visas pavadinimas – „Dovana kontempliuojantiems miestų stebuklus ir kelionių nuostabas“, bet paprastai ji vadinama „Rihla“.
Ibn Battutos kelionėms įamžinti parašyta ir daugiau knygų. Viena žymiausių – Ross Duno „Ibn Battutos nuotykiai“.
Klausykitės įdomių nuotykių su Speechify audioknygomis
Speechify – naujoviška audioknygų paslauga su didele knygų biblioteka – nuo klasikų iki tikrų kelionių istorijų, tokių kaip „Ibn Battutos kelionės“. Su Speechify pasieksite tūkstančius audioknygų bet kada ir bet kur – už vienos prenumeratos kainą.
Speechify vartotojo patirtis labai asmeniška – galite susidaryti savo unikalią biblioteką. Naudokite „Miego laikmatį“, kad klausytumėtės naktį ir tęstumėte ryte. Taip pat galite pridėti pastabų ar žymių programėlėje, tad visada žinosite, kur sustojote.
Išbandykite Speechify nemokamai ir atraskite nuotykių kupinas istorijas, kurios pažadins jūsų vaizduotę.
DUK
Kaip Ibn Battuta paveikė pasaulį?
Jo raštai laikomi vienais svarbiausių arabų literatūroje ir suteikia daug vertingos informacijos apie viduramžių pasaulį.
Ar Ibn Battuta sirgo maru?
Ne, Ibn Battuta nesirgo maru.
Ar Ibn Battuta – didžiausias visų laikų keliautojas?
Atsižvelgiant į jo nukeliautą atstumą ir kelionių detales, Ibn Battuta tikrai vertas „didžiausio keliautojo“ titulo.
Kokius kitus keliautojus sutiko Ibn Battuta?
Kelionėse Ibn Battuta sutiko daug žmonių: mongolų valdovų, kinų prekybininkų, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų sultonų, Indijos ir Vidurio Azijos prekeivių, krikščionių kunigų, musulmonų valstybių valdovų ir net vergų prekiautojų.
Su kuo keliavo Ibn Battuta?
Iš pradžių keliavo vienas, vėliau jį lydėjo tarnai ir haremas.

