Europoje įsikūrusi Italija garsėja ne tik senovine istorija ir menu, bet ir įspūdinga kalbų įvairove.
Italijos kalbos – nuo Romos gatvėse skambančios bendrinės italų iki mažumų kalbų Aostos ir Trentino slėniuose – atspindi ryškią šalies kultūrinę mozaiką.
Šiame straipsnyje apžvelgsime įspūdingą Italijoje vartojamų kalbų spektrą: aptarsime jų kilmę, regioninius skirtumus ir vaidmenį formuojant unikalų šalies tapatumą.
Kas lėmė italų kalbos dominavimą
Italų kalba – oficiali šalies kalba, yra romanų kalba, susiformavusi iš lotynų, Romos imperijos kalbos. Ją taip pat veikė graikų, arabų, germanų kalbos.
Šiuolaikinė italų kalba daugiausia paremta Toskanos, ypač Florencijos tarme, kuri išpopuliarėjo dėl Dante's ir Boccaccio kūrinių.
Standartinė italų kalba, kilusi iš Toskanos (Florencijos), oficialiai įtvirtinta nuo XIX a. Italijos suvienijimo laikų.
Tai pagrindinė kalba švietime, žiniasklaidoje ir valdžioje, todėl ji itin svarbi šalies kasdieniam gyvenimui.
Regioninės kalbos ir tarmės
Be standartinės italų, Italijoje kalbama daugybe regioninių kalbų ir tarmių, turinčių savitą istoriją ir žavesį.
Šiaurės Italijoje plačiai vartojamos lombardų, pjemontiečių ir venecijiečių kalbos.
Lombardijos ir Pjemonto regionai, išlaikę stiprią kultūrinę tapatybę, puoselėja savo kalbas, kurios ryškiai skiriasi nuo bendrinės italų.
Venecijiečių kalba turi turtingą literatūrinę tradiciją. Pietuose kalbama neapoliečių (Neapolyje ir Kampanijoje) bei siciliečių (Sicilijoje) kalbomis.
Šios kalbos kartais laikomos atskiromis dėl išskirtinių savybių ir yra svarbi vietos gyventojų tapatybės dalis.
Mažumų kalbos
Italijos kalbinį peizažą papildo ir kelios mažumų kalbos. Šiauriniuose regionuose, pavyzdžiui, Pietų Tirolyje, daug kalbama vokiškai – tai atspindi istorines sąsajas su Austrija ir Vokietija.
Prancūzų kalba vartojama Aostos slėnyje, prie Prancūzijos sienos, o slovėnų – šalia Slovėnijos, ypač Friulio–Venecijos Džulijos regione.
Sardinija, garsėjanti išskirtine kultūra, turi ir savo kalbą – sardinų, kuriai būdinga lotynų, katalonų ir arabų įtaka.
Kitos mažumų kalbos – ladinų, frankoprovanso, friulų – taip pat gyvuoja tam tikrose vietovėse ir praturtina Italijos kalbinį paveldą.
Imigracijos įtaka kalboms
Italijos kalbinė įvairovė keičiasi dėl imigracijos. Didmiesčiuose, tokiuose kaip Milanas, Roma ar Neapolis, girdėti kalbos iš viso pasaulio.
Šalia italų čia skamba albanų, arabų, kroatų kalbos. Tai vyksta ne tik miestuose – mažesnėse vietovėse, kaip Kalabrija ar Molizė, taip pat ima rastis naujų kalbų.
Italija visada buvo kultūrų kryžkelė Vakarų Europoje. Dabar, čia įsikūrus daug įvairių tautų, šalies kalbų įvairovė tik stiprėja.
Kalbų mokymas ir politika Italijoje
Italija reaguoja į kalbų pokyčius. Mokyklose pagrindas – italų ir anglų kalbos, tačiau vis dažniau mokoma ir prancūzų, vokiečių, ispanų.
Tai rodo Italijos glaudų ryšį su Europa. Vyriausybė stengiasi išlaikyti gyvas kuo daugiau šalyje vartojamų kalbų.
Tai apima ne vien pagrindines, bet ir vietines kalbas – okitanų Pjemonte, ligūrų Ligūrijoje ir Romanijoje.
Tokiose srityse kaip Markė ir visoje Italijoje šios pastangos padeda išsaugoti tiek gerai žinomas, tiek retesnes kalbas ir tarmes.
Taip Italija skatina ne tik italų kalbos mokymąsi, bet ir visų šalyje gyvuojančių kalbų įvairovę.
Kalbos vaidmuo Italijos kultūroje ir visuomenėje
Italijoje kalba – ne tik bendravimo priemonė. Ji yra kultūros šerdis.
Italų kalba, garsėjanti skambesiu ir ritmu, itin svarbi itališkuose literatūros kūriniuose, muzikoje ir kine.
Šia kalba Dantė parašė garsųjį „Dieviškąją komediją“, naudodamas ankstyvą italų kalbos formą – vadinamąjį vulgarių lotynų pagrindu susiformavusį rašytinį stilių.
Tačiau ne mažiau svarbios ir regioninės kalbos bei tarmės. Skirtinguose kraštuose jos suteikia kalbėjimui savitą prieskonį.
Šios kalbos – nuo toskanų tarmės iki Veneto ar Lombardijos šnektų – reikšmingos ne tik kasdieniam bendravimui.
Jos išduoda žmogaus kilmę, vertybes, daro įtaką tradicijoms ir virtuvei, suteikdamos kiekvienam regionui savitą veidą.
Kalbinės įvairovės iššūkiai ir perspektyvos Italijoje
Išlaikyti tiek daug kalbų sudėtinga, ypač globalizacijos ir visur skambančios anglų kalbos eroje.
Vis dėlto Italijoje stiprėja pastangos šias kalbas saugoti. Jos vertinamos kaip svarbi, nuolat besikeičianti kultūros dalis.
Ateities tikslas – rasti pusiausvyrą tarp bendros kalbos ir įvairovės, išlaikant vietines bei regionines kalbas gyvybingas.
Ši pusiausvyra būtina, norint išsaugoti Italijos unikalumą tarp romėniško paveldo ir šiuolaikinio Europos gyvenimo.
Tobulinkite kalbų mokymąsi su Speechify Text to Speech
Tyrinėti Italijos kalbas dar įdomiau su tokiais įrankiais kaip Speechify Text to Speech. Nesvarbu, ar naudojatės iOS, Android, PC ar Mac, Speechify leidžia mokytis kalbų patogiai ir interaktyviai.
Ji palaiko daugybę kalbų, tad puikiai tinka praktikuoti italų, vokiečių, prancūzų ir kitas kalbas. Klausykite tekstų įvairiomis kalbomis pasirinktame įrenginyje ir lavinkite supratimą bei tartį.
Norite dar geriau įsisavinti kalbą? Išbandykite Speechify Text to Speech ir patirkite naują mokymosi lygį!
DUK
1. Kuo šiaurės Italijos kalbos skiriasi nuo centrinių Italijos kalbų?
Šiaurės Italijoje vartojamos savitos kalbos – lombardų, pjemontiečių, venecijiečių. Jas stipriai paveikė kaimyninių šalių kalbos.
Jos gerokai skiriasi nuo įprastos italų kalbos, o centrinėje Italijoje, ypač Toskanoje, vartojama kalba artimesnė bendrinei italų.
Taip yra todėl, kad toskanų tarmė smarkiai nulėmė standartinės italų kalbos formavimąsi.
Todėl centrinėje Italijoje žmonės turi savitų kalbos niuansų, tačiau jų šnekamoji kalba artimesnė mokykloje ir knygose pateikiamai italų kalbai.
2. Kaip užsienio kalbos keičia italų kalbėjimo būdą?
Italijoje gyvena daug imigrantų. Dėl to vis dažniau girdėti albanų, arabų, įvairių Afrikos ir Azijos kalbų, ypač didmiesčiuose, tokiuose kaip Milanas ar Roma.
Naujos kalbos papildė italų kalbą naujais žodžiais ir posakiais – lyg į paveikslą būtų įnešta naujų spalvų. Tai praturtina šalies kalbinę įvairovę.
3. Ar bandoma išlaikyti šiaurės Italijos regionines kalbas?
Taip, dedamos didelės pastangos. Pietų Tirolyje vaikai mokyklose mokosi ir vokiečių, ir italų kalbų.
Tai padeda čia išlaikyti vokiečių kalbą gyvą. Veneto regione žmonės aktyviai dirba, kad venecijiečių kalba neišnyktų.
Ji skamba vietinėje žiniasklaidoje, kultūriniuose renginiuose, mokoma pamokose. Visa tai daroma tam, kad šios unikalios šiaurės Italijos kalbos išliktų svarbia regiono tapatybės dalimi.
