Kas yra ADHD?
ADHD – tai dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (anksčiau vadintas tiesiog ADD). Nors pagal Nacionalinį psichikos sveikatos institutą (NIMH) ir naujausią ligų diagnostikos vadovą (DSM-5) ADHD priskiriama psichikos ligoms, iš tiesų tai hiperaktyvus ir impulsyvus neurovystymosi sutrikimas.
Psichiatrijoje ADHD apibūdinama kaip elgesio sutrikimas, trukdantis vykdomosioms funkcijoms – susikaupti, susitelkti, ramiai atlikti veiklą. ADHD simptomai gali apsunkinti darbą, mokymąsi, buvimą klasėje ar kitose socialinėse situacijose, kelti nerimą.
Kai kuriems žmonėms, turintiems ADHD, taip pat pasireiškia mokymosi sunkumai, pavyzdžiui, sudėtinga skaityti ar suprasti medžiagą. Todėl rekomenduojama naudotis pagalbinėmis priemonėmis, padedančiomis įveikti šiuos sunkumus. Tai gali būti teksto į kalbą programėlės, kurios padeda geriau įsisavinti rašytinį turinį.
Kas yra ADHD ir kokie jo simptomai?
ADHD gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena pagrindinių – genetika, t. y. sutrikimas dažnai paveldimas. Tačiau yra ir kitų rizikos veiksnių: smegenų traumos, mažas gimimo svoris, tam tikrų aplinkos faktorių poveikis.
Daugelis simptomų padeda suprasti, ar jūs arba jūsų artimas žmogus turi šį dėmesio sutrikimą. Simptomai dažniausiai išryškėja ankstyvame amžiuje, ypač pradėjus lankyti mokyklą, tačiau ir suaugę žmonės gali būti diagnozuoti vėliau, jei vaikystėje sutrikimas nebuvo nustatytas.
Nors vaikų hiperaktyvumą pastebėti lengviau, ADHD būdingas ne tik vaikystėje. Daug žmonių susiduria su paauglių ar suaugusiųjų ADHD, kuris gali smarkiai paveikti emocinę savijautą ir pasitikėjimą savimi. Net jei simptomai laikui bėgant susilpnėja, specialistai rekomenduoja kuo anksčiau pradėti ADHD ir nerimo sutrikimų gydymą.
ADHD simptomus galima suskirstyti į dvi grupes:
- Sunkumai susikaupti ir išlaikyti dėmesį
- Hiperaktyvumas ir impulsyvumas
Deja, tai nereiškia, kad galite patirti tik vieną iš jų. Dauguma ADHD turinčių žmonių susiduria ir su dėmesio stoka, ir su impulsyvumo bei hiperaktyvumo epizodais.
Dažniausiai pasitaikantys ADHD simptomai:
- Trumpa dėmesio trukmė
- Nuolatinis nerimavimas, judėjimas be savikontrolės
- Nepavyksta atlikti ilgalaikių užduočių
- Silpni organizavimo įgūdžiai
- Užmaršumas
- Neatsargus, neapdairus elgesys
- Per daug kalbama
- Nepakankamas rizikos suvokimas
- Nepalaukiama savo eilės
Kaip gydomas ADHD?
Efektyviausias gydymo būdas – vaistų, psichoterapijos ir elgesio terapijos derinys. Taip žmonės gali visavertiškai gyventi, nepaisant ADHD diagnozės. Tinkamą gydymą ir medikamentus parenka tik gydytojas. Čia paminėsime tik dažniausiai taikomus sprendimus.
Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) bei Amerikos psichiatrų asociacija (APA) yra patvirtinę kelis stimuliuojančius ir nestimuliuojančius ADHD vaistus. Tai apima:
- Metilfenidatas
- Lisdexamfetamino
- Dekstroamfetaminas
- Atomoksetinas
- Guanfacinas
Kaip veiksmingai valdyti ADHD?
Gyventi su ADHD – nemenkas iššūkis. Tačiau net jei simptomai trukdo kasdienybėje, juos tinkamai valdant galima įveikti kliūtis ir daug pasiekti.
Puikus atspirties taškas – Vaikų ir suaugusiųjų dėmesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimo (CHADD) žurnalas. Be svarbios bazinės informacijos, jame pateikiami gydymo planai visoms amžiaus grupėms.
Pavyzdžiui, jei jūsų vaikui diagnozuotas ADHD, CHADD rekomenduoja padėti suplanuoti jo dieną. Labai padeda nusistovėjusios rutinos. Taip pat verta išlikti pozityviems, nustatyti aiškias ribas, informuoti kitus, ko tikėtis iš jūsų vaiko.
Pagalbos priemonės mokymuisi – teksto skaitytuvai balsu
Be terapijos ir vaistų, kasdienį gyvenimą sau ar vaikui galite palengvinti naudodami pagalbines programėles. Kadangi ADHD sergantiems žmonėms skaityti dažnai sudėtinga, svarbu rasti būdus, padedančius susikaupti – ypač mokykloje ar ruošiantis egzaminams.
Viena geriausių pagalbos priemonių rašytiniam tekstui suprasti – audioknygos. Tačiau ne viską galima rasti audio formatu. Tokiu atveju naudokite teksto į kalbą (TTS) programėles, kurios skaitmeninį (o kartais ir spausdintą) tekstą paverčia garsu. Siūlome išbandyti vieną geriausių TTS įrankių – Speechify.
Speechify
Speechify yra puikus pagalbininkas turintiems ADHD, disleksiją ar regėjimo sutrikimų. Tai teksto į kalbą programa, paremta pažangiu dirbtiniu intelektu, mašininio mokymosi technologijomis ir optiniu simbolių atpažinimu (OCR). Ji bet kokį tekstą paverčia kalba su natūraliu balsu.
Speechify siūlo daugiau kaip 30 balsų ir palaiko 15 kalbų, ne tik anglų. Galite reguliuoti skaitymo greitį, išskirti norimus klausytis fragmentus. Kita svarbi funkcija – galite nufotografuoti tekstą ir Speechify jį perskaitys balsu.
Be didelio funkcionalumo ir patogumo, Speechify populiarus ir todėl, kad prieinamas visose svarbiausiose platformose. Naudokite ją kaip programėlę iOS ar Android įrenginiuose, taip pat Windows ar macOS kompiuteriuose. Ji taip pat veikia kaip Google Chrome ar Safari naršyklių įskiepis.
Speechify pirmiausia yra prieinamumo įrankis turintiems disleksiją ar ADHD; jos teksto į kalbą funkcijos padeda išlaikyti dėmesį skaitant, mokantis ar net tikrinant rašto darbus.
DUK
Kaip ADHD paveikia žmogų?
Dėl smegenų skirtumų ADHD įvairiai veikia žmogaus dėmesį ir elgesį. ADHD sergantiems sunku atsiriboti nuo trukdžių, susikaupti, įsiklausyti, palaukti savo eilės. ADHD poveikis jaučiamas visur: darbe, mokykloje, namuose, socialinėse situacijose.
Kokie yra devyni ADHD simptomai?
- Impulsyvus elgesys
- Neorganizuotumas
- Laiko planavimo sunkumai
- Sunku susikaupti ties mokslu
- Nepavyksta kelis darbus atlikti vienu metu
- Neatsargios, neapdairios klaidos
- Polinkis „svajoti“, nuklysti mintimis
- Sunku tinkamai planuoti
- Lengvai sunerimstama
Koks dažniausias ADHD gydymas?
Dauguma gydytojų rekomenduoja stimuliuojančius vaistus, psichoterapiją ir elgesio terapiją. Dažniausiai skiriami šie ADHD gydymui naudojami vaistai:
- Metilfenidatas
- Norepinefrinas
- Lisdexamfetamino
- Ritalinas
- Adderall
- Deksamfetaminas
- Atomoksetinas
- Guanfacinas
Nors vaistai padeda susikaupti, būti ramesniems, mažiau impulsyviems ir mokytis naujų įgūdžių, jie nėra nuolatinis sprendimas jokiam ADHD tipui. Kai kurie vartojami kasdien, kiti – tik tam tikromis progomis (pvz., vykstant į mokyklą, darbą ar renginį), atsižvelgiant į šalutinius poveikius ir bendrą sveikatos būklę.
