Dažnai žmonės painioja disleksiją ir autizmą dėl tam tikrų panašumų. Visgi tai du visiškai skirtingi sutrikimai, kurie skirtingai veikia žmogaus smegenis. Disleksija yra mokymosi sunkumas, o autizmas – raidos sutrikimas.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai mokymosi sutrikimas, veikiantis smegenų procesus, susijusius su skaitymu ir rašymu.
Disleksija priskiriama „specifiniams mokymosi sutrikimams“ pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM).
Šis sutrikimas veikia ne tik skaitymo ir rašymo įgūdžius – gali būti sunku įsiminti ar apdoroti girdimą ar matomą informaciją. Disleksiją turintys žmonės dažnai susiduria ir su kitais mokymosi sunkumais, tokiais kaip diskalkulija ar disgrafija.
Dėl to sutrikimas veikia žmogaus mokymosi ir raštingumo įgūdžius.
Disleksija taip pat dažnai turi įtakos žmogaus organizaciniams gebėjimams.
Kai kurie mokslininkai mano, kad disleksija – tai būklių spektras, veikiantis panašias žievės sritis.
Tačiau mokymosi skirtumas, kaip disleksija, turi ir privalumų – disleksiją turintys žmonės dažnai pasižymi geresniu mąstymu, kūrybiškumu ir vizualiniais gebėjimais nei ją neturintys.
Tipiški šio sutrikimo simptomai: fonologinio suvokimo sunkumai, prasta žodinė atmintis ir lėtesnis informacijos apdorojimas.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – raidos sutrikimas, sukeliantis sunkumų bendraujant ir mezgant socialinį ryšį. ASS turintys žmonės dažnai pasižymi pasikartojančiu elgesiu ar labai ribotais interesais.
Autistiški žmonės kitaip mokosi, kitaip valdo dėmesį ir judesius. Nors ir be autizmo žmonės kartais turi panašių požymių, autistams gyventi su jais būna gerokai sunkiau.
Aukšto funkcionavimo autizmas dažnai vadinamas Aspergerio sindromu. Aspergerio sindromu apibūdinami žmonės, kuriems sunku bendrauti, nors jų kalbėjimo gebėjimai geri.
Kai kurie vaikai, turintys autizmo požymių, gali vengti akių kontakto, mažai gestikuliuoti, tvarkingai rikiuoti žaislus ir pykti, jei kas nors tai pakeičia ir pan. Autistiški vaikai dažnai išmoksta skaityti labai anksti, net jei niekas jų specialiai nemoko (hiperleksija).
Dauguma ASS turinčių žmonių turi ir kitų sutrikimų: judesių ar kalbos vėlavimą, epilepsiją, impulsyvų elgesį, virškinimo problemų, nerimą ir kt.
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas apie 3 metų amžių, disleksija – apie 6 metus.
Mokslininkai vis dar nežino, ar ASS lemia struktūriniai, ar funkciniai smegenų ypatumai.
Žmonės su autizmu disleksija serga taip pat dažnai kaip ir neurotipiniai asmenys.
Skirtumai tarp disleksijos ir autizmo
- Autizmas – raidos sutrikimas, disleksija – mokymosi sunkumas
- Autizmas labiau veikia socialinius įgūdžius, mąstymą ir judėjimą
- Autizmas paveikia socialinę komunikaciją, disleksija – skaitymo supratimą
- Disleksiją turintys žmonės dažniau patiria skaitymo ir rašymo sunkumų
- Autizmas gali pasireikšti labai įvairiai, o disleksijos simptomai paprastai būna lengvesni
- Sensoriniai sunkumai dažnesni autistiškiems žmonėms
- Bendravimo sunkumai labiau būdingi autistams
Ar yra sąsajų tarp autizmo ir disleksijos?
Kadangi autizmo spektro sutrikimas gali lemti kalbos sunkumus, ši raidos problema neretai siejama ir su disleksija. Tėvai, auginantys autistiškus vaikus, dažnai klausia, ar visi simptomai susiję tik su autizmu, ar ir su kitais sutrikimais.
Autizmas gali pasireikšti kartu ir su kitais raidos sutrikimais, tokiais kaip dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD), nerimas, dispraxija, šizofrenija ir kt.
Dauguma autistų turi ir dar vieną raidos sutrikimą. Vis dėlto neuromokslas ir psichiatrija dar neištyrė, kaip šios būklės tarpusavyje susijusios.
Vaikus dėl galimų gretutinių sutrikimų gali tirti pediatrai ir elgesio specialistai. Autistiškiems vaikams bei paaugliams dažnai būdingi ir kiti sunkumai. Tačiau iki šiol nėra pakankamai tyrimų apie autizmo ir disleksijos ryšį. Jei vaikui su disleksija pasireiškia autizmo požymių, beveik neįmanoma tiksliai pasakyti, kuris sutrikimas lemia konkrečius simptomus.
Žmonėms su autizmu ir disleksija reikia specialių mokymosi būdų, kad jie lengviau susidorotų su kasdieniais iššūkiais.
Pristatome „Speechify“ – skaitymo įrankį abiem būklėms
Kadangi autizmas ir disleksija yra ilgalaikės būklės, kurių vaistai neišgydo, svarbu taikyti specialias kompensacines mokymosi strategijas.
Pagalbinės technologijos padeda žmonėms su mokymosi sunkumais lengviau susikaupti, mažina frustraciją ir didina produktyvumą.
Disleksiją turintys mokiniai, kuriems sunkiai sekasi dekoduoti ar kurie turi kitų mokymosi sunkumų, gali naudotis tokiais įrankiais kaip Speechify, kuris bet kokį tekstą paverčia garso įrašu. Speechify – tai teksto į garsą programa, naudojanti pagalbines ir OCR technologijas, kad konvertuotų PDF, dokumentus, knygas (popierines ir elektronines) bei el. laiškus į balso įrašus.
Speechify padėjo milijonams disleksiją turinčių žmonių mokykloje ir darbe tapti našesniems. Išbandykite nemokamai jau šiandien!
Dažnai užduodami klausimai
Ar disleksija gali būti supainiota su autizmu?
Daugelis žmonių painioja disleksiją su autizmu, nors tai du skirtingi sutrikimai, veikiantys skirtingas smegenų sritis.
Ar galima būti ir autistui, ir disleksikui?
Taip, daug autistiškų žmonių turi ir disleksiją. Tačiau ryšio tarp šių dviejų sutrikimų mokslas dar iki galo neišnagrinėjo – reikia daugiau tyrimų.
Ar disleksija reiškia, kad esi autizmo spektro dalis?
Disleksija yra spektrinis sutrikimas, apimantis įvairius neurologinius sunkumus. Du disleksikai gali patirti skirtingų tipų skaitymo ir žodžių supratimo problemas.
Kokie dažniausi autizmo požymiai?
Autistiški vaikai gali nereaguoti į vardą, vengti akių kontakto, nesijuokti atgal. Suaugusiesiems gali būti sunku kurti artimus ryšius, valdyti emocijas, jie labai stipriai domisi siaura tematika.
Ar disleksija yra socialinė problema?
Disleksija nėra socialinė problema. Anksti suteikus tinkamą pagalbą ir užtikrinus pritaikytą mokymosi procesą, socialiniai sunkumai gali būti minimalūs.
