Kaip Įsiminti Daugiau Informacijos: Veiksmingos Mokymosi Strategijos

Šiandien informacija liejasi laisvai, todėl ją prisiminti darosi vis sunkiau. Laimei, yra įrankių, padedančių įsiminti daugiau to, ką išmokstate. Šie įrankiai ypač naudingi studentams ir visiems besimokantiems, nes padeda treniruotis, kartoti ir kasdien stiprinti ilgalaikę atmintį.

Pasitelkę patikrintas strategijas ir paprastą naudoti programinę įrangą, greitai „perprasite“ naują informaciją!

Kokios yra informacijos įsiminimo strategijos?

Gebėjimas įsiminti informaciją lavinamas su laiku ir praktika. Naudodami tinkamas priemones ir skirdami pakankamai laiko mokymuisi, neprireiks jaudintis, kad atsiliksite ar teks „kalti“ paskutinę naktį. Yra įvairių veiksmingų būdų įsiminti informaciją – nuo paprasto pagrindinių punktų kartojimo iki atminties kortelių. Vizualiems mokiniams tinka dar kartą perskaityti, o tada perteikti savais žodžiais. Taip pat puikus metodas – klausyti podkastų – tai ypač naudinga klausos atmintį turintiems žmonėms.

Geriausias patarimas – naudokite Speechify

Esate susitikime, kuriame turite aktyviai dalyvauti ir gerai žinoti medžiagą, apie kurią kalbama. Kaip viską suspėti?

Nebereikia nervintis! Speechify padės prisiminti, apie ką kalbėta, ir sekti pateikiamą informaciją. Tai programa, kurioje galite įrašyti tekstą ar balsą nuo ekrano ir vėliau jo pasiklausyti. Puikiai tinka tiek vizualiems, tiek girdintiems besimokantiesiems.

Žodžiai, sakiniai, santrumpos ir kt. automatiškai įrašomi į jūsų įrenginį (kompiuterį ar telefoną), kai naudojate Speechify. Įrašą galite bet kada ir bet kur perklausyti per įvairias programėles, palaikančias teksto į kalbą funkciją – pvz., Whatsapp, Facebook Messenger ir kt.

11 mokymosi strategijų, padėsiančių mokytis greičiau

Nesvarbu, ar mokotės mokykloje, ar studijuojate universitete – savo mokymąsi visada galite pagerinti. Išbandykite paprastus žemiau pateiktus metodus.kaip-mokytis.

Išmokykite kitą

Kitus mokyti naudinga ne tik dėl geresnio supratimo – taip tobulinate komunikaciją, stiprinate atmintį ir kuriate mokymosi grupes.

Jei galite lengvai paaiškinti temą kitiems, vadinasi, ją gerai išmanote. Tyrimai rodo, kad apie 90 % informacijos įsimename mokydami kitus arba praktiškai taikydami ką tik išmoktas žinias. Mokant ar taikant teoriją greitai išryškėja silpnos vietos. Kartokite, kol pajusite, kad galite aiškiai viską paaiškinti kitiems.

Atsižvelkite, kada būnate labiausiai susikaupę

Stebėkite savo kūną ir protą, kad sužinotumėte, kada jums lengviausia mokytis sudėtingus dalykus, pvz., kalbą. Mokslininkai nustatė, kad efektyviausias metas mokytis – nuo 10 iki 14 val. ir nuo 16 iki 22 val., kai smegenys aktyviausios. Mažiausiai efektyvu – tarp 4 ir 7 val. ryto.

Nesimokykite pavargę ar išsiblaškę – tada tik švaistote laiką, nes informacija tiesiog „nelimpa“.

Susitelkite į vieną temą vienu metu

Vienos užduoties atlikimas mažina stresą. Kai dėmesys blaškomas, net paprastos užduotys užtrunka ilgiau, išsibalansuoja dienotvarkė, didėja stresas. Visiškai susikoncentravus į vieną užduotį – mažiau streso, daugiau malonumo.

Venkite trukdžių. Pvz., jei mokotės ar skaitote ir kas nors kreipiasi – paprašykite luktelėti, kol baigsite. Į skambutį perskambinkite užbaigę – tegu tuo metu parašo žinutę.

Tobulinkite užrašų techniką

Užrašai priverčia susikaupti ir padeda išlaikyti dėmesį pamokoje ar skaitant. Tyrimai rodo, kad aktyvus įsitraukimas į temą (klausant ir trumpai perteikiant savo žodžiais) padeda geriau suprasti ir įsiminti.

Darydami užrašus, neapsiribokite vien žodžiais. Tyrimai rodo, kad piešiniai šalia žodžių stipriai padeda įsisavinti temą. Iliustracijos gali atspindėti sąvokas, ryšius ar terminus, kuriuos norite geriau įsiminti. Tai vadinama „piešimo efektu“.

Mokykitės, miegokite, vėl mokykitės

Įrodyta, kad pakankamai miegant mokytis ir įsiminti lengviau dviem būdais. Visų pirma, neišsimiegojęs žmogus negali susikaupti, todėl informaciją priima prasčiau. Be to, pats miegas labai svarbus atminčiai įtvirtinti.

Pastarųjų 20 metų miego tyrimai rodo, kad miegas suteikia ne tik energijos gerai mokytis ir laikyti egzaminus. Miegas padeda įsiminti, prisiminti, išlaikyti žinias ir atrasti kūrybiškus sprendimus.

Nenuostabu, kad MIT tyrimas parodė: studentai, kurie pasikliovė tik paskutinės nakties miegu, pažymių pokyčių nesulaukė. Jei norite geresnių rezultatų, viso mokymosi laikotarpiu prioritetą teikite miegui. Naktinis „kalimas“ nepasiteisina.

Naudokite mnemonines technikas

Mnemoninė strategija – tai pagalbinis mokymosi būdas, padedantis įsiminti svarbią informaciją. Ji susieja naują medžiagą su ankstesnėmis žiniomis, naudojant vizualines ar garsines užuominas. Pvz., pagrindinius žodžius, rimuotus žodžius, santrumpas ar semantiką.

Šis metodas tinka įsiminti sudėtingus žodžius ar idėjas ir palengvina medžiagos įsiminimą. Tai itin naudinga mokymosi sunkumų turintiems mokiniams ir visiems, kam sunku įsiminti informaciją.

Naudokite išraiškingas asociacijas

Matėte reklamą Super Bowl metu? Kodėl reklamos kartais tokios juokingos ar visiškai neįprastos? Nes būtent išskirtinės reklamos įsimenamos geriausiai.

Neįprasti, ryškūs dalykai visada lengviau įstringa atmintyje. Tad bandydami ką nors įsiminti, įsivaizduokite tai kuo ryškiau – kuo keistesnis vaizdas, tuo lengviau jį prisiminsite.

Mokykitės įvairiais būdais

Mokydamiesi keliais būdais, geriau įtvirtinate žinias. Pavyzdžiui, mokantis naujos kalbos derinkite klausymąsį, skaitymą, praktiką su draugu ir užrašų rašymą.

Pasitelkite ankstesnes žinias naujoms žinioms stiprinti

Ankstesnės žinios laikomos svarbiausiu veiksniu, lemiančiu mokymąsi ir pasiekimus. Jų kiekis ir kokybė teigiamai veikia naujos informacijos įsisavinimą ir gebėjimą taikyti sudėtingesnius gebėjimus.

Naudokite vizualinę medžiagą

Vizualinės priemonės palengvina ir pagreitina komunikaciją. Jos padeda sudominti klausytoją ir veikia kaip priminimai kalbėtojui.

Vaizdai sukelia greitesnes ir stipresnes reakcijas nei žodžiai. Jie padeda įsitraukti ir skatina emocines reakcijas, kurios veikia informacijos įsiminimą. Taip yra todėl, kad vizualinė atmintis užkoduojama smegenų srityje, kurioje apdorojamos ir emocijos.

Pritaikykite praktiškai

Praktika gerokai padidina tikimybę, kad informacija išliks ilgam (Anderson, 2008). Ji padeda žinias taikyti automatiškai, nebegalvojant kiekvieną kartą iš naujo.

Kiekvieną kartą praktiškai pritaikius naują gebėjimą ar informaciją, stiprėja atitinkamas neuronų tinklas, todėl mažėja tikimybė užmiršti išmoktą.

Pvz., jei mokotės kalbos, praktikuokitės bendraudami su gimtakalbiais, skaitydami vaikų knygas ar žiūrėdami filmus originalo kalba. Jei domitės fotografija – kasdien išeikite su fotoaparatu ir bandykite įvairius metodus.

Kodėl nepavyksta įsiminti? Netikėta tiesa

Visi pamirštame svarbią informaciją, jei nieko nesiimame – tai vadinama pranykimu, viena iš septynių atminties sutrikimų, aprašytų The Seven Sins of Memory (Daniel Schacter). Todėl verta ieškoti ir taikyti geriausias atminties stiprinimo strategijas.

Norite per dieną išmokti paprastų dalykų ir jų nepamiršti?

Geriausiai įsimenama kartojant. Tad norėdami pasiruošti egzaminams ir nieko nepamiršti, mokykitės trumpais intervalais, darykite pertraukas ir vėl grįžkite prie mokslų.

Koks veiksmingiausias būdas įsiminti informaciją?

Norėdami susiformuoti gerus informacijos įsiminimo įpročius, naudokite specialią programėlę. Geriausia – Speechify. Ji padės kurti užrašus ir mąstymo žemėlapius. Parsisiųskite programėlę čia.

DUK

• Kodėl sunku įsiminti informaciją? Dažniausios priežastys – per mažai miego, nuovargis, trukdžiai skaitant, prasta mityba, netinkamai parinkta knyga ar atminties problemos (paviršutiniškas apdorojimas).
• Kaip „įjungti“ smegenis, kad jos geriau įsisavintų informaciją?
• 1. Išsimiegokite. Tyrimai rodo, kad miegas – kritinis atminties kaupimo metas.
  2. Reguliariai judėkite.
  3. Vėliau kartokite ar peržiūrėkite informaciją, pasitelkdami užrašus ir teksto į kalbą programėles, pvz., Speechify.
  4. Įsivertinkite save.

• Kaip greičiausiai įsiminti didelius informacijos kiekius? Susitelkite į vieną temą.
• Kokie yra informacijos įsiminimo metodai? Galimi trys būdai iškviesti informaciją iš ilgalaikės atminties: prisiminimas, atpažinimas ir pakartotinis mokymasis.
• Ką galiu daryti, kad pagerinčiau informacijos įsiminimą?
• 1. Nustokite daryti kelis dalykus vienu metu.
  2. Išmokykite kitus to, ką patys sužinojote.
  3. Naudokite pagalbines programėles, pvz., Speechify.
• Ar galima įsiminti informaciją jos nesupratus? Taip, galima. Padeda vizualizacija. Vienas būdų „užfiksuoti“ naują idėją – ją pavaizduoti grafiškai. Kodėl diagramos? Nes vaizdus įsiminti lengviau nei tekstą. Vizualizacija padeda išmokti net sudėtingesnius dalykus per kelias sesijas. Taikydami šį metodą, susikurkite savo vaizdą, susijusį su abstrakčia sąvoka. Vizualizuojant perskaitytą ar išgirstą informaciją, ji ilgiau išlieka atmintyje.

• Koks geriausias būdas įsiminti informaciją? Išmokykite kitus. Dalydamiesi žiniomis ir mokydami stiprinate savo įsiminimą ir supratimą.

• Kokie yra geriausi būdai įsiminti informaciją?
• 1. Sukurkite atmintį. Smegenys siunčia signalus pagal tam tikrą modelį ir tarp neuronų susiformuoja ryšys (sinapsė).
  2. Įtvirtinkite atmintį. Jei nieko nedarysite – ji išbluks. Įtvirtinimas – informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį, kad vėliau ją galėtumėte prisiminti. Daug šio proceso vyksta miegant, kai stiprėja anksčiau sukurti sinapsių ryšiai.
  3. Prisiminimas. Tai, ką įprastai laikome atmintimi ar jos praradimu. Kuo dažniau informaciją prisimenate, tuo stipriau ji išlieka atmintyje.

• Kokie pagrindiniai veiksniai lemia, kiek informacijos galima įsiminti?
• 1. Dėmesio ir susikaupimo lygis.
  2. Susidomėjimas ir motyvacija.
  3. Emocinė būsena ir informacijos reikšmė.

Šie patarimai padės įsiminti daugiau informacijos – o kartu ir tobuloji programėlė jūsų atminčiai stiprinti. Naudokite laiką prie ekrano tikslingai ir lavinkite smegenų veiklą su Speechify.